pliurškėti

pliurškė́ti, pliùrška (-ė́ja), -ė́jo intr. šnek. pliaukšti, taukšti, pliurpti: Pliurškė́jo pliurškė́jo, o nėko gera nepasakė Sd. | refl.: Jis man pliurškė́jos (pasakojosi, kalbėjo), ka neženotas Jnš.